National Geographic 2020.09

Jei esate kaip dauguma žmonių, greičiausiai jums dar neteko sutikti roboto. Bet teks.

Aš su robotu susipažinau giedrą praėjusio sausio dieną trumpažolėje prerijoje prie Kolorado valstijos sienos su Kanzasu lydimas lieso 31-erių Nojos Redžio-Kambelo (Noah Ready-Campbell) iš San Fransisko. Piečiau iki pat horizonto nelygiomis gretomis į dangų stiebėsi vėjo turbinos, lyg tyki žvilgančių trirankių milžinų kariauna. Priešais mane žiojėjo duobė, kurioje bus išlietas pamatas dar vienai tokiai jėgainei.

Tą 19 m skersmens ir 3 m gylio duobę 34 ° nuožulnumo kraštais ir kone idealiai lygiu dugnu kasė ekskavatorius „Caterpillar 336". Iškastą žemę jis pylė ten, kur ji netrukdytų, ir prireikus pradėdavo naują krūvą. Kiekvieną
37 t sveriančios mašinos kaušo nuleidimą, pasėmimą, pakėlimą, pasisukimą ir išpylimą reikėjo tvirtai valdyti ir labai tiksliai pasverti. Šiaurės Amerikoje patyrę ekskavatorių mašinistai uždirba iki 100 tūkst. JAV dolerių per metus.

Tačiau šio ekskavatoriaus sėdynė buvo tuščia. Mašinistas gulėjo ant kabinos stogo. Jis neturėjo rankų: su ekskavatoriaus valdymo sistema jį jungė trys gyvatiški juodi kabeliai. Mašinistas neturėjo ir akių, nes naudojosi lazeriais, GPS sistema, vaizdo kameromis ir giroskopus primenančiais jutikliais, kurie nustato objekto padėtį erdvėje ir stebi jo darbą.